- išretinimas
- išrẽtinimas sm. (1) DŽ1 → išretinti: 1. Sut, N, KII27 Po išretinimų supurenti tarpueilius sp. | refl.: Pušų savaiminis išsiretinimas rš. 2. Išretinimu surinkti pavadinimai veikalų rš. 3. → išretinti 4: Praskiedimas, ižretinimas SD326. \ retinimas; išretinimas; praretinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.